panašumas
41analogija — analògija sf. (1) 1. DŽ daiktų ar reiškinių panašumas tam tikru atžvilgiu. 2. rš išprotavimo forma, kada, remiantis dviejų daiktų ar reiškinių panašumu kuriuo nors atžvilgiu, daroma išvada apie jų panašumą ir kitais atžvilgiais …
42apsaba — ×apsabà (<asaba) sf. (2) 1. asmuo: Į daug apsãbų pasiversti MitI70. 2. Prk išvaizda, panašumas, veidas: Jo brolis yra visai tos pačios apsãbos – toki pat kumpa nosė, aukšta kakta Klp …
43artimybė — sf. (1) 1. artybė, artumas, kaimynystė: Jis gyvena čia pat artimybėje rš. 2. artumas (laiko atžvilgiu): Švenčių artimybė buvo sutraukusi į čia daugiau pirkėjų rš. 3. artumas (santykių atžvilgiu): Pliekė ir žodžiu, nepaisydamas nei draugiškumo,… …
44didžiažuvė — sf. banginis: Banginio panašumas į žuvį davė progos pavadinti jį „didžiažuve“ E …
45duosena — sf. (1), duosenos ind. 1. davimas: Kas yr pieno duosena? Šts. Dėl duosenos nereikėjo geresnio, dosnus buvo be galo Šts. | refl.: Ir yr duosenos linų numušti, mat mirkytiniai linai Šts. 2. smarkus darymas: O duosena lytaus – apsaugojimelis (saugok …
46išplėšti — tr., išplė̃šti, ia, ìšplėšė Ktk 1. SD411,414 su jėga ištraukti, išrauti, išlupti, pašalinti (ką įaugusį): Kam akis išplėšti KI147. Jei tada piktina tave dešinė akis tavo, išplėšk ją ir atmesk ją nuo savęs BtMt6,26. Mudviem reikėjo velėnas… …
47karikatūra — karikatūrà sf. (2) 1. rš pašiepiamas, pajuokiamas atvaizdas ar šiaip piešinys, kuriame perdėtai išryškinami vaizduojamojo asmens ar daikto būdingieji bruožai. 2. DŽ prk. juokingas, menkas kieno nors panašumas, sekimas, iškraipantis originalą:… …
48nudavimas — nudavìmas sm. (2) 1. refl. → nuduoti 7: Pagedęs jiem nusidavìmas! Pc. Nusidavìmai gi tau šiandien – visos mergos šokino! Kp. Raugyto pašaro nusidavimas pareina nuo gero masės suspaudimo rš. 2. refl. → nuduoti 8: Papasakok tą nusidãvimą nuo… …
49padabenstva — ×padabenstva (l. podobienstwo) sf. BzF148, Brs, Als panašumas …
50panaša — panašà sf. (3b) NdŽ, DŽ panašumas …
51panašybė — sf. (1), panašỹbė (2) BŽ552 1. panašumas, sutapimas: Motyna o motyna – pasiutusi vaiko panašybė! Krš. 2. FT panašus koks daiktas, dalykas: Efektų ištisos krūvos: ašaros, imtynės, peilis ir kitos panašybės rš. 3. mat. kongruencija, sutapimas:… …
52paralelizmas — paralelìzmas sm. (2) TrpŽ 1. geom. tiesių ir plokštumų lygiagretumas. 2. prk. dviejų reiškinių, veiksmų nekintamas santykis ir glaudus susijimas. 3. būdingų bruožų analogija, panašumas, bendrumas; dviejų asmenų, įstaigų arba organizacijų to… …
53patraukimas — patraukìmas sm. (2) KI37, Rtr, NdŽ, KŽ; Sut, LL149 1. → patraukti 3: Už kojos aš jį nutraukčiau vienu patraukimu žemėn rš. Pjūklas ėjo lygiai, su kiekvienu patraukimu išpurkšdamas po gerą saują baltų pjuvenų J.Balt. 2. → patraukti 7: Menkas… …
54paveidė — paveidė̃ sf. (3b) panašumas: Čia nei paveidė̃s nėra to daikto Ll …
55paveikslas — sm. (1) 1. SD400 meninis atvaizdas plokštumoje: A. Žmudzinavičiaus paveikslai kėlė Lietuvos meninę kultūrą ir teigiamai veikė jaunuosius dailininkus rš. Visa tai jis žino ne tik iš knygučių ir paveiksliukų, bet ir iš praktikos sp. Nekurie… …
56pavidalas — pavìdalas sm. (1) 1. išvaizda, forma: Du broliu, abudu vieno pavìdalo J. Jis įgavo žmogaus pavìdalą KI535. Kokiu pavìdalu tau deivė pasivaidino? KI535. Jau i pavìdalas gaidiškas Pln, Slnt. Iš pavidalo int mešką nepanašus LTI74. Prie mūsų… …
57pavėda — 1 pavėdà sf. (2), Ms (3b) 1. Ms išvaizda, figūra: Mačiau žmogų visos pavėdõs į tave Als. Iš pavė̃dos regėtis, koks ans žmogus Skd. 2. panašumas: Kalvinai vos trims mokytojams teišgalėjo algą mokėti, o trisu nė pavėdos nebuvo tiek mokslų… …
58pavėdenė — pavėdẽnė sf. (2), pavedẽnė (2) Krtv panašumas: Iš pavėdẽnės į motiną atsigimė, ale karaktoriaus tėvo būs Skd. Iš tos pavėdẽnės atrodo, kad tų pačių pamilijos Ms …
59pavėdys — pavėdỹs sm. (3b) panašumas, pavėdumas: Skruzdinės musys y[ra] skruzdės pavėdė[je], bet palekančios Šts …
60prilygimas — prilygìmas sm. (2); R15 → 1 prilygti 1: Veido prilygìmas (panašumas) KI533. Ir taip užsimezga labai svarbus prilygimas abiejų esybių V.Kudir. | refl.: Paprastai sakoma reimą esant dviejų eilių paskutiniųjų žodžių prisilygimą balse Vd. lygimas;… …
